Dvigubos pilietybės klausimas ar problema kilo tik dėl to, kad mūsų visuomenėje, išsivadavusioje iš diktatūros ir priklausomybės, šiandien dar labai trūksta pilietiškumo ir patriotiškumo jausmo, kuriant vieną solidarią bendruomenę, pradedant nuo savo šeimos, kaip mažiausios visuomenės ląstelės, už kurią esame pirmiausia atsakingi, iki savo tautos ir vienos Lietuvos piliečių bendruomenės. Stiprybės turime semtis iš turtingos ir garbingos Lietuvos istorijos, kuri ugdo tautą gerbti Lietuvos valstybingumą ir pilietybę. Atgavus mums laisvę, pats mūsų tautos valstybingumas de facto ir jo supratimas turi neišvengiamai formuotis žingsnis po žingsnio iš naujo, lyginant su mūsų kaimynėmis - Lenkijos ar Rusijos valstybėmis, kurios savo valstybingumą stiprino ilgais amžiais, įtraukdamos į tuos procesus net ir mūsų tautą. Dėl šių priežasčių mums trūksta atsakomybės prieš mūsų šalį ir visuomenę, vyrauja uždaros asmeninės emocijos ir trumpalaikiai materialiniai poreikiai. Kelią, kaip iš tokios liūdnos situacijos išbristi, nurodo buvę žymūs Lietuvos edukologai, vienas jų - prof. St. Šalkauskis. Jo įžvalgos yra klasikinio pobūdžio, nes valstybės, tautos ir žmogaus prigimtis laiko ar kitų aplinkybių atžvilgiu nesikeičia. Kad lietuvių tauta iš tautos lygmens (lot. gente) sėkmingai išaugtų į Lietuvos naciją, pirmiausia reikia piliečius visomis prigimtinėmis ir valstybės institucijų priemonėmis - šeimos, visuomenės, Bažnyčios, mokyklų, kariuomenės, įvairių organizacijų nuolat ugdyti, šviesti ir lavinti, ypač kultūriškai ir religiškai. Pavyzdžiui, nors dauguma esame katalikai - apie 80 proc. piliečių, tačiau tai yra tik šiandienos gyventojų surašymo išorinė faktinė deklaracija, tai neparodo tikros sąmoningos tikinčiųjų bendruomenės, nes pagal kitą statistiką Bažnyčią nuolat lanko tik apie 16 proc. Lietuvos tikinčiųjų! Panaši situacija ir su Lietuvos pilietybe. Ar suprantame jos svarbą mūsų santykiuose su Lietuvos valstybe ir Nepriklausomybe? Dvigubos pilietybės poreikis iškilo iš tikrųjų nedaugeliui Lietuvos piliečių, emigravusių po 1991 m. kovo 11 d. Tačiau liberalūs politikai informavimo priemonėse iškėlė dvigubos pilietybės idėją kaip deklaraciją „apjungti lietuvių kilmės asmenis“ ir ji buvo tuojau pat labai išgarsinta. Tačiau neskubėkime pritarti, pamąstykime, kurioje pusėje pasiskirsto vienokie ar kitokie motyvai ir koks gali būti rezultatas mūsų tautai bei Lietuvos valstybei?

Visa atnaujinti Kristuje!

Savo veikla
sekime
Kristaus
žvaigždę...

Dabar naršo

Svetainėje lankosi 28 svečiai ir nėra prisijungusių narių

Nacionalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje

Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju beatifikacijos iškilmės Vilniuje

Vilniaus Kalvarijų vadovėlis iš Gervėčių