„Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats, tauta, kurią Jis išsirinko savo nuosavybe!“ (Ps 33,12). Šv. Raštas sako, kad laiminga tauta visų pirma yra Dievo prerogatyva. Laimės ir laimingumo problemą studijavo žymus tarpukario Lietuvos edukologas prof. Stasys Šalkauskis. Jis teigė, kad žmogaus laimė priklauso ne tiek nuo išorinių gyvenimo aplinkybių, kiek nuo vidinio nusistatymo ir sugebėjimo būti laimingam, nežiūrint į jokias nepalankias gyvenimo aplinkybes. Tai žmogaus ar tautos gyvenimo išdava*. Jei realizuodamas tiesą, gėrį, grožį žinių, doros ir meno pagalba žmogus ar visa tauta įgauna pasitenkinimo, kuris didina jų laimingumą. Tačiau visiška ar tobula žmogaus ar tautos laimė tegali būti pasiekta tik siejant ją su tuo galutiniuoju tikslu, kuris yra kaip absoliutas, pirmutinis tiesos, gėrio, grožio šaltinis ir kurį mes vadiname Dievu.

     Mes turime miestą tvirtuolį. Mums Viešpats išganymą teikia, - ne sienas ir pylimus stato.
     Atkelkit vartus, kad įžengti galėtų teisinga tauta, kuri saugo teisybę, kurios nusistatymas tvirtas.
     Todėl jai užtikrini taiką, kad ji Tavimi pasikliauja.
     Visad pasikliaukite Viešpačiu, nes Viešpats - uola amžinoji! (Iz 26).

     Pagal edukologą prof. Stasį Šalkauskį, tikrai turtingas žmogus ar turtinga tauta yra ta, kuri nėra savo gausių materialių turtų vergė, kurios reikalavimai yra mažesni nei jos turtai, ir ji elgiasi taip, kad mažintų savo reikalavimus toms gėrybėms, kurios nesudaro būtinų sąlygų doriniam džiaugsmingumui. Krikščioniškomis vertybėmis pagrįstas tautos gyvenimas yra optimizmo, laimės gyventi kiekvienoje šalyje pagrindas, lyg medžio šaknys.

     Kiekvienais metais sausio mėn. 27 d. švenčiame Vilniaus arkivyskupo Pal. Jurgio Matulaičio šventę. Pal. Jurgis Matulaitis mokė blogį nugalėti gerumu. Nuolankumas yra taikos nešimas, kai su kitokiu ar kitokią nuomonę turinčiu broliu ar sese elgiamės pagarbiai ir nuolankiai**, už klystančius meldžiamės, visur svarbiausią dėmesį sutelkdami į Kristų ir Bažnyčią, kuri yra Kristaus mistinis kūnas, sujungiantis visus brolius ir seseris. Nuolankumas neša susivienijimą, bet ne skilimą. Tai šiandien ypač svarbu suskilusiems Lietuvos krikščionims demokratams vienijantis. Nuoseklus  krikščioniškosios demokratijos principų laikymasis, parodant nuolankumą kitiems broliams ir seserims - šias partijas vienijanti stiprybė.

     Tad svarbu sugrįžti į bendruomeninę kultūrą, kuri remtųsi tautinės ir krikščioniškosios kultūros vertybėmis. Investuoti į šias vertybes nekainuoja daug pinigų, tačiau tereikia valios pastangų ir supratimo. Deja, su liberalizmo, kosmopolitizmo "kultūra", kuri šiandien yra primesta visai Europai, laimingo ir stabilaus, moralinėmis vertybėmis grįsto gyvenimo jokiu būdu nesukursime. Žmogus tampa vis vienišesnis ir nelaimingesnis įvairių trumpalaikių mados vėjų blaškomas po visą pasaulį. Dėl kairiojo liberalizmo ideologijos įsigalėję tokie „miesto kultūros“ stabai, kaip vartotojiškumas, pinigai, yra trapus ir labai laikinas gėris, kuris negali atnešti žmonėms tikros laimės. Nuodėmingas godumas laikinam materialiam turtui užvaldo širdis, o jo pasekmė dažniausiai yra tragiška ir žmogui, ir tautai. Istorijos kelyje esame lyg vėl nubloškiami atgal į praeities laikus, į nepastovų, konkurencingą laukinį gyvenimą, kur viršų ima jėga, ne meilė. Ar galime šią blogą situaciją šiandien pakeisti? Manau, kad su Kristaus pagalba - taip, galime.

     Tėvynės atžvilgiu negalime būti nihilistais, nes Tėvynė taip pat yra krikščioniškos meilės objektas. Geriausias būdas Jai padėti - paaukoti Jos likimą Kristui, o savo jėgomis prisidėti prie Jos puošimo ir klestėjimo. Tad ten, kur suklesti Dievo, Tėvynės ir artimo krikščioniška meilė, ateina ir Dievo karalystė. Krikščionišką meilę kurstyti reikia nuolat, nuolat atsiverti meilei, o kai skauda, anot Evangelijos, atsižadėti savęs, imti Kristaus kryžių ir sekti paskui Jį. Savęs atsižadėjimo ir meilės kelią parodė mums pats Viešpats Jėzus Kristus, atėjęs į pasaulį ne kad jį pasmerktų, bet kad pagydytų. Susivienijusiųjų su Kristumi laukia Prisikėlimas, tai, ką Dievas paruošė tiems, kurie Jį myli.

     * - Kaip pastebi edukologas mokslininkas S. Šalkauskis, laimingumas yra ne priemonė, ne sąlyga ir ne tikslas, o išdava. Tad sprendžiu, kad su laimingumu yra labai panašiai kaip su balandžiu: jei jį gaudysi, balandis nuskris, čia reikia išmokti elgtis taip, kad tas balandis atskristų ir apsigyventų šalia tavęs :)
     ** - Norėdami išvengti skubotų sprendimų savo artimo atžvilgiu, kiekvienas tegu pasistengia kaip galima palankiau vertinti savo artimo mintis, žodžius ir darbus: „Kiekvienas geras krikščionis turėtų verčiau apginti artimo žodžius, negu juos pasmerkti. Jei negali apginti, tegu paklausia, kaip jis tai supranta; jei blogai supranta, reikia su meile tai nurodyti; jei ir to nepakanka, reikia ieškoti visų tinkamų priemonių, kad gerai supratęs, artimas neliktų neteisus.“ (šv. Ignacas, Ex. spir. 22.).


D i e v a s ir T ė v y n ė

Savo veikla sekime Kristaus žvaigždę...

Karaliai išminčiai pagarbina Jėzų

Giotto: Adorazione dei Magi

Sveikinam Tave, o Motina Marija

Lietuvos vizija remiasi:

  • Šv. Raštu ir Katalikų Bažnyčios tradicija
  • Lietuvos pranciškonais
  • Ateitininkija
  • Krikščionimis demokratais
  • Lietuvos partizanais
  • Poetais ir rašytojais vysk. M. Valančiumi, Maironiu, O. Milašiumi, B. Brazdžioniu...
  • Dvasininkais šv. Jonu Pauliumi II, pal. J. Matulaičiu, kun. A. Svarinsku...
  • Autoritetais šv. Kazimieru, prof. S. Šalkauskiu, A. Maceina, akad. Z. Zinkevičiumi ir kt.

Šiluvos šventovė - Dangaus vartai Lietuvai

Bažnyčioje vienybė yra
svarbesnė, nei įvairovė.

Popiežius Pranciškus, 2019 01 01

Sveikiname kardinolą Sigitą Tamkevičių

Arkivyskupo Gintaro Grušo kalba vasario 16-osios pokylyje

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas

Akademikas Zigmas Zinkevičius

Dievo Motina – Tautų ir valstybių globėja

Pasitikėdami Dievo Apvaizda, melskim apsaugos 91 psalme

Šv. Juozapo malda

Karantino metu kasdien 20:00 val. drauge su savo šeimomis melstis Šv. Juozapo malda, kuria nuo amžių tikintieji kreipdavosi į šv. Juozapą – Bažnyčios globėją ir užtarėją visuose išbandymuose. Tai bus mūsų maldos tiltas, jungiantis mus su Viešpačiu ir vienus su kitais. Jis primins mums meilingą šv. Juozapo užtarimu siunčiamą pagalbą! Šiuo metu Lietuvoje skambės bažnyčių varpai.

Į TAVE, PALAIMINTASIS JUOZAPAI, kreipiamės vargų spaudžiami.
Melsdami Tavo švenčiausią Sužadėtinę pagalbos,
    su pasitikėjimu prašome, kad ir Tu mus globotum.
Dėl tos skaisčios meilės, kuri Tave jungė su nekaltąja Mergele, Dievo Gimdytoja,
    ir dėl to tėviško džiaugsmo, su kuriuo glaudei prie savęs Kūdikėlį Jėzų,
    maloningai pažvelk į visus, kuriuos Jėzus Kristus yra atpirkęs savo Krauju,
    ir mūsų reikaluose padėk mums savo galia ir užtarimu.
Rūpestingasis šventosios Šeimos Sarge, saugok Jėzaus Kristaus žmones.
Mylimasis Tėve, padėk mums išvengti visokių klaidų ir nupuolimų.
Galingasis Gelbėtojau, stiprink mus kovoje su tamsos galybėmis ir,
    kaip anuomet išgelbėjai Kūdikėlį Jėzų iš gresiančio jo gyvybei pavojaus,
    taip dabar gink šventąją Dievo Bažnyčią nuo priešo žabangų ir nuo visokių nelaimių,
    o kiekvieną mūsų nuolat globok, kad, stiprinami Tavo pavyzdžio ir pagalbos,
    galėtume šventai gyventi, Dievo malonėje numirti ir pasiekti amžinąją dangaus laimę.
Amen.

Lietuvos vyskupai

Dialogas

   „[...] jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno - Bažnyčios galva. Jis - pradžia, mirusiųjų pirmagimis, kad visame kame turėtų pirmenybę, nes Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę...“ (Kol 1, 17-19).
   Neseniai kalbėjausi su vienu vyresniojo kurso universiteto studentu. Jis man pasakė: „Įsitikinau, kad visas pažinimas ir žinojimas turi vienijantį saitą. Tą įrodo faktas, kad paėmus bet kurį dalyką – istoriją, literatūrą, tiksliuosius mokslus – ir išgvildenus iki galo, galiausiai atsidursi prie filosofijos.“
   „Teisybė, – atsiliepiau. –Ne veltui aukščiausias mokslinis laipsnis yra filosofijos daktaro. Norėdamas įvaldyti bet kurį dalyką, žmogus turi būti tikras filosofas – t. y. išmanyti to dalyko teoriją.“
   „Bet išgvildenęs filosofiją, tikriausiai atsidursi prie teologijos, ar ne?“ – paklausė studentas.
   Nusišypsojau sau ir atsakiau: „Gryna tiesa! Filosofija kelia tokius klausimus, į kuriuos gali atsakyti tik teologija.“
   „O pasinėręs į teologiją, tikriausiai turi atrasti kažkokią centrinę ašį, ar ne?“ – paklausė jis.
   „Taigi,“ – atsakiau pritariamai.
   „Ką gi, kaip tik tam ir noriu paskirti savo gyvenimą. Noriu aptikti tą viduriuką, centrinę ašį ir visiškai atsiduoti tam reikalui.“
   O tu ar ieškai centrinės ašies, aplink kurią sukasi tikrovė? Ar žinai, kad pats vidurys ir viso ko pamatas yra Viešpats Jėzus? Jis yra viso pažinimo ir visos tiesos centras. Visiškai Jam atsidavęs atsidursi pačiame viduryje to, kas gera ir reikšminga.
   Šlovinu Tave, Jėzau, nes Tu esi visa ko centras ir pagrindas, viskas laikosi Tavimi ir dėl Tavęs.

Pirmoji Komunija „Šventoji Dvasia“

Savo dvasios akimis atraskime, tada sekime Kristų - Gyvenimo žvaigždę!


Šie vyrai stebisi žvaigžde...

Dabar naršo

Svetainėje lankosi 67 svečiai ir nėra prisijungusių narių

Nacionalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje

Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju beatifikacijos iškilmės Vilniuje

Vilniaus Kalvarijų vadovėlis iš Gervėčių

Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Švč. Mergelės Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai Trakuose